05 30 – 06 10 SUSKALDYTO PASAULIO TEATRAS

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija gegužės 30 – birželio 10 d. kviečia į Andriaus Brazio parodą SUSKALDYTO PASAULIO TEATRAS.

Paroda sumanyta kaip prisiminimas/priminimas apie Andrių Brazį (1973 – 1996) – savaiminį dailininką ir neordinarią XX a. pabaigos, sutapusios su Lietuvos naujuoju atgimimu, asmenybę. Ji ,,nukrito“ į meninę Lietuvos žemę iš kažkur aukštai kaip kometa – nušvito, paskleidė šviesą ir dingo. Sunkiai gyveno, sunkiai sirgo, pasirinko sunkiai  išeiti.
Dabar, kai pasauly labai neramu ir vyksta didysis perėjimas, Andriaus kūryba ir gyvenimas rezonuoja su šio laiko gyvenimo dramatizmu, nepibrėžtumu ir egzistenciniais iššūkiais. Kūryba tarsi subjektyvaus asmenybės vidinio pasaulio pjūvis. Beveik savamokslio kūryboje stebina vizualinės kalbos įtaiga ir individualumas. Tiksli ir aiški linija piešiniuose, tapyboje – vidiniai gerieji personažai ir demonai…suskaldytoje paveikslo plokštumoje. Spalvų deriniai, nepaisant nieko, skamba savarankiškom
švariom gaidom…
Pradėjo tapyti ir piešti gal kokių keturiolikos metų, baigė tik aštuonias klases. O kūryboje, tekstuose susitinkame su apsišvietusiu, gerai literatūrą, dailę, muziką išmamančiu žmogumi.Turėjo savo kultūros ženklų ir simbolių pasaulį – gotika, apskritai Viduramžiai, A.Beardsley, O. Waildas… Neįtikėtina branda… Ir trapus bei trumpas gyvenimas, liudijantis meno amžinumą.

Aldona Dapkutė

Parodų ciklas „Šiandien AŠ“, skirtas parodyti brandžius, įdomius menininkus ir tuo pačiu paminėti Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos veiklos 30-ties metų sukaktį. Tai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu subrendę – atviri, laisvi, drąsiai eksperimentuojantys, bet ištikimi profesionaliojo meno principams, menininkai, savo kūrybinį kelią pradėję Jūratės Stauskaitės Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje. Parodų ciklas „Šiandien AŠ“, nukreiptas viešinti ir skatinti kūrybingą, atsakingą šiuolaikišką laikyseną. Numatomose parodų ekspozicijose svarbiausias akcentas – pabrėžti autorių raiškos novatoriškumą, pagarbą profesiniams įgūdžiams, laisvą asmenybinę raišką, peržengiančią žanrų, stilių ir priemonių ribas.

„Mano kūryba – tai mano drabužiai, kvapai, bučiniai ir prisilietimai. Tragedijos, komedijos ir fatališki skrydžiai į nebūtį, kelionės į beprotybės ir rafinuoto žiaurumo erdves. Visa tai buvo. Buvo taip ar truputi kitaip“.

Andrius Brazys

Andrius Brazys buvo mįslinga asmenybė – visą jo gyvenimo istoriją galima apibudinti žodžiais – “buvo taip ar truputį kitaip”. A.Brazys sąmoningai mistifikavo savo gyvenimą, ekscentriškomis kalbomis ir poelgiais kurdamas savo gyvenimo legendą, todėl nemažai tikrosios biografijos faktų iki šiol lieka paslaptimi. Galima atsekti pagrindinius A.Brazio gyvenimo etapus, tačiau kai kurių įvykių ar tikslių datų nebeįmanoma nustatyti.

Andrius (pase – Andrejus) Brazys gimė 1973 m. birželio 6 d. Pabradėje, Švenčionių rajone Liudmilos Račinskajos ir Jono Brazio šeimoje. Tėvas pasitraukė iš gyvenimo kai Andriui buvo penkeri metai.

A.Brazys augo lenkiškame kaime pas motinos tėvus – pamaldūs seneliai jį auklėjo katalikiškoje dvasioje. A.Brazys daug bendravo su tuo metu Švenčionyse dirbusiu kunigu S. Puidoku – kunigas jį palaikė, globojo, maitino, jo namuose Andrius galėjo netrukdomas skaityti knygas, žiūrėti paveikslų reprodukcijas. 1987 m. A.Brazys kartu su valkataujančių vyresnių jaunuolių grupe daug keliavo – aplankė Maskvą, Sankt Peterburgą, Rygą (šiame mieste buvo apsistojęs ilgesniam laikui). Keliaudamas bendravo su išskirtinėmis asmenybėmis – dvasininkais, dailininkais, rašytojais, muzikantais.

1988 m. A.Brazys baigė devynias rusų mokyklos klases. Vėliau kurį laiką su motina gyveno Švenčionyse, lankė Broniaus Grušo vadovaujamą piešimo būrelį, 1989 m. trumpai dirbo Švenčionių pionierių rūmų dailininku. 1990 m. maždaug metus mokėsi Vaikų dailės mokykloje, 1991 m. – J.Stauskaitės Jaunimo dailės studijoje.

Būdamas 17 metų 1990 m. surengė savo pirmąją tapybos darbų parodą A.Mickevičiaus bibliotekos salėje Vilniuje. 1990 m. rudenį įvyko antroji paroda Vilniaus Mokytojų namuose. Po sėkmingų pirmųjų parodų A.Brazys intensyviai dirbo – 1992-1994 m. laikotarpiu buvo surengtos net šešios personalinės parodos.

A.Brazys aktyviai dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse parodose: 1991 m. respublikinėje V.Mačerniui skirtoje parodoje, pirmojoje „Vartų“ galerijos parodoje, 1992 m. apžvalginėje rudens parodoje Šiuolaikinio meno centre, 1993 m. – trečiojoje tarptautinėje autorinės knygos parodoje „Knyga“.

A.Brazys sukūrė piešinių ir pastelių Š.Bodlero, F.G.Lorkos, A.Rembo, O.Milašiaus, V.Mačernio, psalmių tekstų motyvais, iliustravo poetų Rimo Buroko ir T.A. Rudoko knygas, jo piešiniai reprodukuoti „Poezijos pavasario“ leidinyje.

1992 m. A.Brazys dirbo radijo stoties „M-1“ ir „Vilniaus laikraščio korespondentu“, buvo šio laikraščio atstovu Seime. 1992-1995 m. laikotarpiu straipsnius pasirašydavo savo pavarde arba įvairiais slapyvardžiais – Sauliaus Križinio, Karolio Jauniškio, Dariaus Eimunto, Edvardo Valenticko, A.Brazio-Laumanio ir „menotyrininko iš Rygos“ Edvards Kalnins vardu.

A.Brazys buvo jautrus muzikai: turėjo gerą klausą ir muzikinę nuovoką – kiek pamokytas tuometinio Vilniaus Žvėryno bažnyčios vargonininko išmoko groti vargonais. Kartais labai anksti ryte, prieš rytines pamaldas arba po vakarinių šv. Mišių, grodavo vargonais Žvėryno bažnyčioje.

A.Braziui buvo būdingas polinkis apjungti įvairias meno rūšis: 1991 m. surengė akciją „Laiškai“, 1993 m. kartu su fotografu J.Staseliu kūrė režisuotas pastatymines fotografijas, 1994 m. – surengė akciją „Duona, kardas ir Cezario drabužis“, sukūrė M. Nymano „Memorialo“ muzikinę interpretaciją, filmavo filmą (neišliko) ir paliko keletą filmų scenarijų.

1992 m. režisierius Aleksandras Matonis sukūrė videofilmą „Liūdesy pamišęs angelas“, kuris buvo rodomas per LTV. Filmą sudarė dvi video novelės: „Liūdesy pamišęs angelas“ arba „Liūdinčių angelų tylėjimas“ ir „Pamišęs dijeras arba erotika šventykloje“. Filme buvo rodomos A.Brazio akcijos ir pristatyta jo kūryba.

A.Brazys visą gyvenimą sunkiai sirgo – jam buvo nustatytas II gr. invalidumas (epilepsija). Nuo pat vaikystės nuolat kentėdavo įvairius stiprius skausmus, tačiau net ir jo artimiausi bičiuliai iki paskutiniųjų metų nieko apie tai nežinojo. Kaip talentingam, socialiai remtinam ir sergančiam dailininkui A.Braziui Vilniaus savivaldybė paskyrė vieno kambario butą Vilniuje. Dailininkui nuolat trūko lėšų pragyvenimui ir kūrybai – ieškodamas paramos jis ne kartą kreipėsi į įvairius rėmėjus.

A.Brazys mirė 1996 m. Palaidotas Rokantiškių kapinėse, Vilniuje.

Andriaus Brazio kūrybinį palikimą sudaro virš šimto tapybos drobių, daugybę piešinių, pastelių, esė rankraščių. Andriaus Brazio kūrybinis palikimas priklauso Povilui Zaleskiui, jo kūrinių yra Ričardo Jakučio, Nerijaus Numko, Romualdo Judeikos, Jūratės Stauskaitės, Aldonos Dapkutės ir kitų asmenų kolekcijose.

PERSONALINĖS PARODOS

1990 – A.Mickevičiaus biblioteka, Vilnius

1990 – Mokytojų namai, Vilnius

1992 – Vilniaus Šiuolaikinio meno centras, Vilnius

1992 – Lietuvos menininkų rūmai, Vilnius

1992 – Medalių galerija, Vilnius

1993 – Medalių galerija, Vilnius

1993 – Galerija „Langas“, Vilnius

1994 – Lietuvos kultūros centro meno salonas, Vilnius

POMIRTINĖS PARODOS:

1996 – Alternatyvaus meno centro galerija „Galera“, Vilnius

1996 – Galerija „Koridorius plius“, Vilnius

1996 – Galerija „Arka“, Vilnius

1999 – Galerija „Rotunda“, Vilnius

1999 – Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Kairė-dešinė“ (kartu su Povilu Zaleskiu)

Biografija parengta remiantis Živilės Urbienės bakalauro darbe „Andriaus Brazio (1973-1996) kūrybos poetika“ pateikta informacija

Dalintis