VVJ meno galerija balandžio 17 – gegužės 19 d. kviečia aplankyti Lauros Slavinskaitės parodą MANO (?) MELODIJOS.
Laura Slavinskaitė (1994) – jaunosios kartos tapytoja, kurios kūryboje vyrauja kasdienės aplinkos analizė: „Gyvenamoji aplinka, kad ir kokioje bebūčiau – miestas ar gamta – susitraukia tiek, kiek gali mano juslės pasiekti ir tampa fonu sąmonės aktams vykti”. Menininkė nėra tik pasyvi stebėtoja, ji aktyvi aplinkos dalyvė, savo patirtis ir išgyvenimus perkelianti į paveikslų plokštumas. Tai ne realių pamatytų vaizdų atkartojimas, o minčių vaizdinių konstrukcijos. Menininkei ypač svarbi aplink vykstanti esatis, kuri yra viso jos tolimesnio kūrybinio proceso atskaitos taškas. Slavinskaitė tapo žmogaus psichologinės būsenos portretus, juos įkūnydama metaforomis į daiktus, gyvūnus, figūratyvus, veidus. Pastaruoju metu pagrindiniai autorės motyvai – miestas ir jame gyvenantis žmogus, kaita bei virsmas šiuolaikiniame pasaulyje, populiariosios kultūros, istorijos ir meno istorijos citatos.
Parodoje Slavinskaitė pristato įvairaus formato tapybos darbus, specialiai kurtus beveik metus. Kalbėdama apie parodos idėją menininkė teigia, kad gyventi mieste šiomis dienomis – tai gyventi nuolatinio informacinio triukšmo realybėje ir kartu kelia klausimą – kaip iš tiesų skamba šiandiena? Kaip tas skambesys būtų juntamas sustingdytoje begarsėje akimirkoje? Kada skamba skirtingos harmoningos melodijos ir kuomet prasideda alinantis triukšmas? Vidinė muzika – vidinis aš – to vidaus vienintelės ir teisingos nekvestionuojamos taisyklės? Kiek gebame į save įsileisti kitokių, gal net disonuojančių melodijų? Kiek mokame šalia tokių gyventi? Aplinka – kaip visaapimanti muzika, o muzika čia – ir kaip nuomonių skirtingumas, įvairovė, priešprieša. Kasdieniam miesto naujienų sraute iškyla mirgančios žinių auktualijos, klykia komentarų skilties nuomonių įvairovė. Verda žūtbūtinio dėmesio pritraukimo kova. Kiek mes pajėgūs išsigryninti savo melodiją, svarbią tik sau, ir priimti kito?
Šios temos buvo aktualios visais laikais, tačiau šiandienos pasaulyje jaunoji karta jaučiasi ypač įsitempusi. Tai atsispindi ir jaunųjų menininkų kūryboje, kurie jautriai ir aktyviai reaguoja į besikeičiančio pasaulio aktualijas ir problemas, medijų įtaką žmogaus gyvenimui bei emocinei ir psichologinei sveikatai. Laura Slavinskaitė parodoje “Aš ir mano (?) melodijos” kviečia atkreipti dėmesį į savo kartos mąstymą, kviečia pažvelgti į šiandieninio pasaulio siūlomą ir kuriamą gyvenimą per jaunosios kartos matymo prizmę ir individualų sąmoningumą.
Parodos kuratorė: Algė Gudaitytė
Parodos koordinatorė: Eglė Kielaitė
Parodos dizainerė: Laura Slavinskaitė
Parodos technikas: Rytis Urbakavičius
-
- Mano melodijos
-
- Mano melodijos
-
- Mano melodijos
-
- Mano melodijos
-
- Mano melodijos
-
- Mano melodijos
-
- Mano melodijos
-
- Mano melodijos
Eksponuodama profesionalius menininkus ir kviesdama kokybišką, aktualų meną kuriančius jaunuosius kūrėjus galerija siekia skatinti dialogą tarp Lietuvos meno klasikų ir jaunųjų kūrėjų, sudaro terpę vieniems pažinti kitus. Edukacijų ir ekskursijų pagalba supažindinti su skirtingų kartų menininkais, jų požiūriais ir tų pačių dalykų vertinimais ne tik suaugusiuosius, bet ir jaunimą bei vaikus, taip ugdant jų meninę pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą.
Laura Slavinskaitė nuo 2014 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose bei yra surengusi 5 personalines parodas (Lietuva, Austrija). 2022 m. pateko į Baltijos šalių konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalą, kuriame laimėjo specialųjį prizą. 2017 m. laimėjo 1-ąją vietą tarptautiniame Algimanto Švėgždos piešinių konkurse „Piešinys 2017“, o 2016 m. tapo laureate parodoje „Geriausias 2016 metų kūrinys.