“Ratais kvadratais” – pirmoji autorės personalinė paroda.
Eglė Lekevičiūtė (g. 1987)
- 2006 – 2012 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Fotografijos ir medijos meno katedroje įgyjo bakalauro ir magistro laipsnius.
- Nuo 2013 m. dirba su jaunimu ir vaikais Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje.
- Paraleliai užsiima kūrybine veikla (instaliacijos, video, scenografija, fotografija)
- 2012 m. modernaus meno centro galerijoje kartu su Simonu Nekrošiumi objektų ‐ instaliacijų paroda.
- 2015 m. “Akmuo vanduo geluonis” pojūčių spektaklio scenografija. Rež. Karolina Žernytė
“Ratais kvadratais” – pirmoji autorės personalinė paroda.
„Bendravimas su vaikais buvo pagrindinė inspiracija, lėmusi šios parodos atsiradimą. Supratusi, kad jaunimas menkai susipažinęs su šiuolaikiniu menu, pradėjau vystyti idėją šiuolaikinį meną įvesti į vaikų bei jaunimo aplinką jiems suprantama kalba bei forma, ypač kreipiant dėmesį į interaktyvų kūrinių pobūdį. Forma – man svarbiausias elementas kūryboje. Forma kuria prieinama prie kūrybos, forma per kurią kūryba atsiranda bei forma, kuria gimsta kūriniai. Ta pati forma lėmė ir parodos pavadinimą kuris tiesiogine ir perkeltine prasme kalba apie procesą ir razultątą vienu metu. Nė vienas darbas neturi pavadinimo, bet kartu kiek vienas darbas galėtų būti pavadintas taip pat – RATAIS KVADRATAIS. Parodos erdvė tai tarsi žaidimas, kurio taisyklės nėra atskleistos iki galo paliekant erdvės interpretacijai, spėliojimui ir laisvai kaitai.“
Ratais kvadratais, ratais kvadratais, ratais kvadratais.
Parodoje visai kaip gyvenime. Kažkur užeini, kažkur sustoji. Kažką judini, arba pats judiniesi. Ratu ratu arba kampais kampais. Kartais atsitrenkdamas. Judesyje. Judame. Kaip Aristotelis sakė,- viskas juda, kol pasiekia savo natūralią vietą. Judėjimas mums yra laikinas, nes natūrali kūno būsena – ramybė. Tik dangaus šviesuliai juda be sustojimo, todėl, kad jų judėjimo trajektorijos yra tobulos, todėl, kad juos judina dievas. O kol esame netobuli ir viskas mums yra daiktiška, kol viską esame linkę suvokti substancinėmis ir ypatybinėmis kategorijomis, mes judame ir judėdami patiriame. Tik judesys mums yra sąlyga patirti. Tik judesyje pasirodo erdvė ir laikas, o mūsų patirtis juos išskleidžia. Judindami, judėdami ir judindamiesi mes taip pat žaidžiame. Šįkart Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos kvadratuose. Ratais kvadratais mes sukame ratus, rankomis miname buvusius dviračius, o gal prisukinėjame amžinybės laikrodžius, kurie skaičiuoja ir mūsų gyvenimo žaidimo valandas, minutes? Ieškome išėjimo kvadratinėse pinklėse ir stačiakampiškuose labirintuose, ne visada jį rasdami. Nesvarbu, esi suaugęs ar vaikas. Suaugusiems ypač privilegijų jokių nėra. Žaidi arba ne. Ieškai, galvoji, improvizuoji arba stovi vietoj, viename taške ir nuobodžiauji. Juk esi tik judanti aristoteliška substancija tarp judančių daiktų. Tik judantis elementas tarp judančių kitų. Mažytis atomas ratų kvadratų Eglės Menas ne vien akims. Telefono ragelyje pasigista juokas. Jos juokas.
Menotyrininkė Malvina Jelinskaitė