SIGUTĖ VALIUVIENĖ | PASAULIS ŠALIA

Lapkričio 15 d. – gruodžio 17 d. VVJ meno galerijoje veiks Sigutės Valiuvienės kūrybos paroda PASAULIS ŠALIA.

Ši paroda skirta Sigutės Valiuvienės atminimui ir gausiam kūrybiniam jos palikimui, kuris neabejotinai priklauso iliustracijų vaikų knygoms aukso fondui. Iliustravusi ir apipavidalinusi per 40 knygų bei leidinių, grafikė sukūrė savitą „vaikiško“ modernizmo viziją, su kuria užaugo ne viena karta.

Kviečiame darželių bei mokyklų grupes susipažinti su menininkės Sigutės Valiuvienės kūryba per interaktyvią ekskursiją bei įtraukiantį kūrybinį užsiėmimą.
 
Daugiau info ir registracija tel. +37061446911 arba el. paštu info@vvjgalerija.lt

Grafikė Sigutė Valiuvienė (1931 m. – 2021 m.) – viena žymiausių lietuvių menininkių, sukūrusi itin savitą, lengvai atpažįstamą, tautiniais motyvais prisodrintą, melancholija alsuojantį kūrybos stilių. Gimusi tarpukariu intelektualų šeimoje, Nepriklausomoje Lietuvoje, ji turėjo galimybę augti apsupta įvairiapusės ir jokios cenzūros nevaržomos kultūros – knygų, teatro, muzikos ir kitų renginių. Iš vaikystės atkeliauja ir Valiuvienės meilė M.K. Čiurlioniui, jo kūrybai. Iš šio laikotarpio menininkė į savo darbus atsinešė kitokio – laisvo, jautraus ir šviesaus pasaulio vizijas.

Sudėtingais, grėsmių ir netikrumo kupinais stalinistinio laikotarpio metais, jau studijuojant Vilniaus dailės institute, kur buvo diegiama represyvi tiesmuko akademizmo ir politinio propagandinio plakatiškumo politika, S. Valiuvienė ir kiti jos kartos grafikai (vyras V. Valius, A. Steponavičius, A. Surgailienė, B. Žilytė, A. Skirutytė ir kt.) nuolat ieškojo būdų kaip išvengti primetamo socialistinio realizmo ir savo darbais kalbėti apie jiems tikrai svarbius, lietuviškos tapatybės, etnografijos, kultūros istorijos dalykus. Ši tendencija ypač suaktyvėjo prasidėjus atšilimui, postalinistiniam laikotarpiui. Menininkei buvo svarbu savo kūryboje išsaugoti tautiškumo bruožus, aiškius etnografinius simbolius, apjungti juos su modernistine raiškos forma.

Pirmieji S. Valiuvienės kūriniai pasižymėjo rūsčia, dramatiška stilistika, itin modernia forma (iliustracijos „Užkeiktiesiems vienuoliams“ ir „Danko“), tad sulaukė tuometinės valdžios bei cenzūros dėmesio ir nemalonės.

Vėliau menininkė tarsi pasitraukė į kitą, paralelinį pasaulį – pasaulį šalia, kuriame nebuvo nei cenzūros, nei grėsmių, nei persekiojimų. Čia apsigyveno lyg iš jos vaikystės laiko bei prisiminimų miglų atėjusios šviesios, švytinčios vizijos, vaiko akimis matomo pasaulio interpretacijos. Išsigrynino motinystės, vaikystės, iš lietuviškų pasakų, legendų ir dainų atėjusios temos bei savita, tik jai vienai būdinga, itin lyriška kūrybos plastika, poetiškos apibendrintų formų figūros, subtilūs, persidengiantys ir skaidrūs žemės spalvų deriniai.

PASAULIS ŠALIA – pasaulis, kupinas tikėjimo ir pasakų, tikrumo, tyrumo ir jautrumo. Pasaulis, kuriame egzistuoja laimingos pabaigos.

Parodos kuratorės Algė Gudaitytė ir Jūratė Stauskaitė

Parodos technikas Rytis Urbakavičius

Parodos koordinatorė Eglė Kielaitė

Parodos fotografas Raimundas Adžgauskas

Paroda dalinai finansuojama 

Sigutės Valiuvienės kūryba buvo pripažinta ir Lietuvoje, ir užsienyje: jos kūrybinėje biografijoje beveik keturiasdešimt iliustruotų ir apipavidalintų knygų, iš kurių žymiausios: Salomėjos Neries „Eglė žalčių karalienė“ (1961), Antano Vienuolio „Užkeiktieji vienuoliai“ (1964), Maksimo Gorkio „Danko“ (1968), Onos Miciūtės „Pavasarėlio puokštė“ (1969), Janinos Degutytės „Saulėtos dainelės“ (1972), Leonardo Saukos sudaryta liaudies lopšinių knygelė „Pelyte, nešk miegelį“ (1973), Kosto Kubilinsko „Mano spalvos“ (1976), Maironio „Jūratė ir Kastytis“ (1979), Violetos Palčinskaitės „Baltosios nykštukės“ (1981), Martyno Vainilaičio „Spalvoti nykštukai“ (1986), Vytės Nemunėlio „Tėvų nameliai brangūs“ (1995), lietuvių pasaka „Gulbė karalienė“ (1989) ir kt.

S. Valiuvienės kūrinių turi įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskva.

Dalintis