specialus paveikslėlis

2017 05 03 – 05 20 Viačeslavas Jevdokimovas – Karmalita „BUVO…“

Jokiais vietos, taisyklių, ideologinių reikalavimų apribojimais neįmanoma sulaikyti tikro kūrybinio gaivalo, trokštančio išreikšti savo pasaulėjautą. Puikus to pavyzdys – Viačeslavo Jevdokimovo gyvenimas ir kūryba.

Pseudonimas Karmalita – tai Viačeslavo mamos mergautinė pavardė. Šeima, kurioje jis užaugo, kilusi iš Vakarų Ukrainos, tiksliau – iš Galicijos, kuri, dėl įvairių, dažnai tragiškų, istorinių aplinkybių yra kelių kultūrų, įtakojančių viena kitą, sankirtoje. Tai lenkų, ukrainiečių, vengrų, rumunų ir žydų tautų įtakų turintis arealas. Šis keistokas, bet nepaprastai galingas ir produktyvus gimtos vietos poveikis pasireikš Viačeslavo Karmalitos kūryboje gerokai vėliau, jo brandos metais. Jaunystėje susidomėjusį menu, jį, kaip ir daugelį gabių paauglių anais laikas, kelias atvedė į Lvovo Pionierių namų Dailės mokyklą. Kaip sako pats Karmalita, jo globėjas, nepaprastai jautrus ir išmintingas pedagogas Michailas Lantuchas, atvėrė jam duris į meno pasaulį; savo mokytojo pamokų dailininkas nepamiršo iki šiol.

Savo gyvenimo tikslu jaunas Viačeslavas pradžioje pasirinko kino režisūrą, tačiau po kelių metų interesų įvairovė ir ilgos klajonės galop atvedė jį į Lietuvą, kur jis suvokė savo tikrąjį pašaukimą tapti dailininku. Priešiška laisvam intelektualiam gyvenimui Tarybų Sąjungos ideologinė atmosfera bei sąvanoriškai-priverstinis socialistinio realizmo mokyklos reikalavimų išpažinimas jokiais būdais neatitiko Karmalitos siekio ne tik atvaizduoti, bet ir suvokti tikrovę. Gerokai liberalesnė Pabaltijo ir ypač Lietuvos atmosfera tapo būtent ta traukos jėga, atvedusia jį į Vilnių.

1975 m. Karmalita, jau būdamas 29 metų pilnai subrendusiu žmogumi, įstoja į Vilniaus Dailės instituto Monumentaliosios dailės specialybę. Čia jis papuola į taip vadinamo „tykiojo modernizmo“ lietuvių dailėje atmosferą. Šią dailės srovę, iš dalies tęsiančią tarpukario „arsininkų“ tradicijas ir kūrybiškai jungiančią jas su XX a. 5-7 dešimtmečių Europos ir Amerikos dailės kryptimis, kūrė ir puoselėjo kai kurie iškilūs Dailės instituto dėstytojai. Jokie ideologiniai suvaržymai negalėjo sustabdyti nors ir lėtos, tačiau nenumaldomai progresuojančios pasaulinio meninio proceso įtakos jauniems menininkams ir jų mokytojams.

Susikurti individualų požiūrį ir santykį su tapyba Karmalitai nemažai padėjo pažintis su išskirtinių tarpukario menininkų Antano Samuolio ir Vlado Eidukevičiaus paveikslais. Bendravimas, draugystė ir artimiausių kolegų ir gyvenimo draugų tapytojų Raimondo Martinėno ir Algimanto Kuro palaikymas, abipusis kritinis kūrybos nagrinėjimas, Karmalitai nemažai padėjo atsispirti gyvenimo negandoms ir rasti savo unikalų stilių, apsibrėžti nuosavą teritoriją pasaulinės dailės lauke.

Pagrindinis Karmalitos dėmesio objektas – vidinis žmogaus gyvenimas. Žmogaus, nuolat keliančio sau sudėtingiausius egzistencinius klausimus, ieškančio ir tyrinėjančio santykius su nedaugeliu artimųjų, su savo atsiskyrėlišku gyvenimo būdu, supančia gamta, kurioje jis diena iš dienos gyvena jau trisdešimt metų. Metų laikų kaita, ne sykį ir ne du perskaitytos ir apmastytos knygos ir perklausyta muzika, retas, tačiau artimas bendravimas su draugais, nepaprastai gilus ir kritinis požiūris į pasaulinio meno kūrinius sukuria išskirtinę jo dirbtuvės atmosferą. O ta dirbtuvė tai vienintelis kiek erdvesnis tolimo Vilniaus pakraščio senos kaimiškos sodybos kambarys.

Iš pirmo žvilgsnio veik monochrominės ir dažnai tamsios drobės nekrenta į akis, neieško sau paviršutiniško žiūrovo dėmesio, nepretenduoja į populiarumą ir garbinimą. Bet įdėmiau pažvelgus, žiūrovas tuoj pat aptinka nepaprastą spalvų ir atspalvių turtingumą, drobės paviršiaus gyvybę ir alsavimą. Lyg ir nesudėtinga iššifruoti nedaugelį Karmalitos figūrinių kompozicijų, tačiau įsivaizduojami siužetai labai nevienareikšmiai. Vien žvilgsnio slydimas ir klaidžiojimas dažų paviršiumi ir begalinė šviesos-spalvos-šešėlio kaita įžvalgiam ir jautriam žiūrovui suteikia nepakartojamą estetinį pasitenkinimą.

*********************************

Pirmoji apžvalginė Karmalitos kurybos paroda įvyko 2017 m. kovo 27 – balandžio 23 dienomis MMOMA (Maskvos modernios dailės muziejuje), Petrovka 25. Lietuvos ambasados kultūros ataše Aleksandro Šimelio veiklumo ir ryšių bei tinkamo vizualinio autoriaus pristatymo dėka pavyko sutarti, kad Karmalitos menas būtų eksponuojamas prestižiniame muziejuje. Man ir mano žmonai Eglei reikėjo labai operatyviai atrinkti tapybos darbus ir pasteles iš kelių privačių kolekcijų bei iš dailininko dirbtuvės. Visa kolekcija buvo profesionaliai nufotografuota, parengti tekstai, dizainerės Linos Šiškutės paruoštas maketas ir prieš pat parodą mes išleidome Karmalitos albumą.

Paroda turėjo didelį pasisekimą. Ją atidarė Rusijos meno akademijos prezidentas žymus skulptorius Zurabas Cereteli, kuris labai aukštai įvertino Karmalitos kurybą ir pasiūlė suteikti jam Akademijos garbės nario vardą. Kovo 28 d. Akademijos Prezidiumo posėdžio metu Viačeslavui Jevdokimovui – Karmalitai buvo įteiktas Garbės nario diplomas, medalis, mantija ir kepurė. Tai pirmas toks aukštas profesionalaus Lietuvos menininko įvertinimas Rusijoje per pastaruosius 3 dešimtmečius.

**********************************

Besiruošiant parodai Maskvoje aš supratau kad, turint gerai išleistą ir reprezentatyvų Karmalitos albumą, būtų nuodėmė nesurengti jo parodą Vilniuje. Šį sykį atrinkti jokiose parodose nerodyti ir į albumą nepatekę tapybos darbai ant kartono. Didžiosios šių darbų dalies nematė net Karmalitos artimiausi draugai ir jo meno gerbėjai. Jūratės Stauskaitės įkurta Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija (dabartinė vadovė Justina Gražytė) pasirinkta dėl to, kad mūsų UAB Spektramed ją remia ir joje įrengtas tinkamas apšvietimas bei sudaryta labai palanki aplinka darbų eksponavimui.

Parodoje demonstruojamuose paveiksluose žiūrovai išvys nemažai nesunkiai atpažįstamų siužetų, kurie didelėse drobėse dažnai būna „pusiau paskendę“ ir ne taip lengvai „išskaitomi“. Čia daugiau plenerinio tipo darbų, peizažų, natiurmortų, figūrinių kompozicijų, atviresnės spalvos, didesnė potėpių dinamika, mažesniame plote labiau išreikštas pirminis autoriaus sumanymas. Žiūrint į juos labiau jaučiama betarpiška autoriaus sąveika su tapomu objektu ir su žiūrovu.

Sklaidant Karmalitos pirmąjį albumą ir apžiūrėjus šią parodą išprusęs žiūrovas turėtų pajusti su kokiu galingu ir autentišku meniniu poveikiu jis susiduria ir suprasti kokia unikali vieta Lietuvos (ir ne tik!) molbertinėje tapyboje skirta Viačeslavui Jevdokimovui-Karmalitai.

Paroda vyks 2017 m. gegužės 3-20 dienomis. Parodos atidarymas gegužės 3 d. 18 val.

Už pagalbą ruošiant parodą esu dėkingas žmonai Eglei ir dizaineriui Mantui Lesauskui.

Parodų kuratorius ir prodiuseris Jonas Žiburkus

Igor Stravinsky 2007, drobe aliejus 96,5x104

Igor Stravinsky 2007 m. drobė, aliejus 96,5 x 104.