„ANGELAI“
Angele Sarge, sek paskui mane neatsilikdamas, kuomet leidžiuos į pragarą, parvesk mane atgal iš pačių baisiausių vietų, visada sugrąžink iš liūdesio ir beprotybės, iš slogių sapnų parsivesk mane atgal, į savo šviesos ir meilės pasaulį, nepalik manęs vienos.
(Jurga Ivanauskaitė)
Norint pristatytį parodą „ANGELAI“ niekaip nepavyks išvengti religinio aspekto, ne tik dėl to, kad ji rengiama ypatingu – adventiniu laikotarpiu, bet ir dėl pagrindinio jos veikėjo – angelo – tradicinės ikonografijos ir suvokimo. Religinių atvaizdų naudojimas – viena iš religijos, kaip institucijos, apibrėžimo sudedamųjų dalių. Kartu su kultu, hierarchija, doktrina ir vertybių sistema simboliai dalyvauja tikėjimo anapusine realybe išpažinimo ir praktikavimo procese. Religija yra ir tikinčiųjų tarpusavio sąveika, religinės apeigos, gedulo, džiaugsmo ir kitų išgyvenimų valdymo mechanizmas.
Angelo tradicinis įvaizdis puikiai nuo mažų dienų visiems žinomas, bet tikrai retas kuris žino, kad ….ir angelų būna visokių ir jų funkcijos (pasirodo) yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, angelai dorybės, kurie atsako už žvaigždžių ir planetų judėjimą. Jie valdo gamtos dėsnius ir todėl atsakingi už visus stebuklus, pažeidžiančius tuos dėsnius. Kita labai įdomi angelų “rūšis” – principalai, kurie vadovauja žemės valdovams, vadams, tautoms ir visoms bendruomenėms. Jie veikia kartu su angelais sargais ir įkvepia atsakomybę. Paprastieji ANGELAI yra žemiausia “rūšis” susijusi su žmonija. Jie ją saugo: atsako už saugumą keliuose, saugo mus nuo įvairių nelaimingų atsitikimų. Ši “rūšis” negali kištis į žmonių likimus, bet tie, kurie labiau prašo jų pagalbos tampa laimingesni, nes jiems priskiriami angelai sargai. Jiems vadovauja angelas Adnachielis. Žinoma, prie jų prisijungia ir puolusieji, kurie yra skirstomi dar į dvi dalis – tie, kurie Dangaus karo metu prisijungė prie Liuciferio (demonai) ir puolę stebėjojai, vadinami “grigori”
….čia būtų galima vardinti ir vardinti skirstyti ir skirstyti, ieškoti atitikmenų mitologijoje ir pan., tačiau šioje parodoje norime susikoncentruoti ties individualiu menininko priėjimu prie šios temos, tyčia atsiribojant nuo tradiciškai suvokiamos dieviškosios būtybės, atskirai išskiriant socialinį, šiuolaikinį, ironišką aspektus. Menas nuolat siekia išklibinti nusistovėjusias sampratas, oponuoti tradicijai ar ją perkurti, išrasti naujus požiūrius. Šiuo aspektu meno scena yra palanki bendrauti, kur diskusija vyksta kuriant ir viešai pristatant savo kūrinius – kitaip pasakius – išsakant savo nuomonę, transliuojant tam tikrą žinią. Angelo ikonografija mene besitransformuodama keliauja nuo ankstyviausių laikų. Ji nėra pamiršta ir šiuolaikinio meno diskurse (A. Miežis “Dangiškosios apsaugos tarnautojas” 2016 m.; V. Marcinkevičius „Angelas ir valstietė“ 2000 m. Sun Yuan and Peng Yu „Angel“ 2008 m.).
Šioje vietoje prisiminėme dar ir kelis filmus, kuriuose galime randame aiškias sąsajas su mus dominančia tema: A. Žebriūno “Velnio nuotaka” (1973 m.), kuriame istorija prasideda kuomet angelai rojuje, prisnūdus „Aukščiausiajam“ ima šokti, puotauti ir situacija pasidaro nebekontroliuojama. Atsipeikėjęs „Aukščiausiasis“ nepaklusniuosius išsvaido rūsčiais žaibais ir vienas jų – pinčukas – atsiduria malūnininko Baltaragio kūdroje. Antrasis – Wim Wenders “Dangus virš Berlyno” (1987 m.). Pastarajame, režisierius tarsi įprasmino jau juntamus pokyčius, numatė po poros metų griūsiančią Berlyno sieną – simboliškas angelo Danielio (Bruno Ganz) nusileidimas į žemę, noras tapti žmogumi ir džiaugtis visomis, kad ir trumpomis, žmogiškojo gyvenimo akimirkomis, suteikia vilties, kad šiame sunkius laikus išgyvenusiame mieste vėl atsiras vietos meilei ir tarpusavio supratimui…
Taip ir šioje parodoje bandysime ieškoti, bendrauti, klausti ir siūlyti angelą – naują, kitokį, šiandieninį. Bandėme užduoti sau klausimus: koks tas “šiuolaikinis angelas”? ką jis galėtų veikti dabartiniame pasaulyje? kokius veiksnius galėtų įtakoti jo buvimas (arba nebūvimas)? kokį angelą vaizduoja šiuolaikiniai kūrėjai? Koks vaizdinys, forma, asociacija iškyla šiuolaikiniam kūrėjui pagalvojus apie angelą? Koks jo santykis su šia tema? Galbūt pats meninininkas čia tampa žinutės nešėju, o šios konrečios parodos atveju savotišku “angelu” (iš graikų kalbos žodis “angelas” reiškia pasiuntinį, žinių nešėją)? Nežinau, ar verta tapatinti meninką su angelu, tačiau dažnai ir pats “MENAS” laikomas labiau dievišku nei žemišku reiškiniu (“Menas nuo pat pradžių troško painiotis su gyvenimu” A. Andriuškevičius)….
Parodos kuratorė Justina Gražytė
Parodoje dalyvauja: Eglė Ganda Bogdanienė, Jolanta Vazalinskienė, Jurga Barilaitė, Eglė Ridikaitė, Dalia Juodakytė, Paulius Lizdenis, Jelena Škulienė, Justina Gražytė, Eglė Lekevičiūtė, Ingra Miler, dienos centras “Mes esame”.
