Dailės studijos „Paletė“ 40-ies metų retrospektyvinė paroda
Dailės studijos „Paletė“ 40-ies metų retrospektyvinė paroda
Dailės studija „Paletė“ buvo įkurta 1971 metais. Ją lanko įvairių profesijų, skirtingo amžiaus ir išsilavinimo žmonės–tautodailininkai, kurių daugumai suteiktas meno kūrėjų statusas. Studijos tikslas – puoselėti lietuvių etninės kultūros tradicijas, atskleisti turtingus liaudies meno klodus, etnokultūrinėje vaizduojamojoje dailėje glūdinčius intelektualinius turtus bei visapusiškai padėti pradedantiesiems meno mėgėjams.
Vilniaus kultūros centro surengtoje parodoje, skirtoje dailės studijos „Paletė“ 40-mečio jubiliejui, pristatoma buvusių ir dabartinių kolektyvo narių kūryba. Ekspoziciją sudaro 25 autorių darbai, atspindintys dailės studijos dalyvių kūrybinės veiklos rezultatus ir meno mėgėjų profesionalėjimą nuo 1971-ųjų iki šių dienų.
Retrospektyvinėje parodoje, apimančioje net 40-ies metų dailės studijos „Paletė“ kūrybinį laikotarpį, pristatomi studijos veiklos pradžią menančių kolektyvo narių E. Kniūkštaitės ir R. Baradinskaitės darbai, liaudies meno tendencijas pristatantys kūriniai, sukurti iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir po jos atgavimo bei šiuolaikinė tautodailininkų kūryba.
Jubiliejinėje dailės studijos „Paletė“ ekspozicijoje XX a. 9 dešimtmetį reprezentuoja E. Martinaitytės, V. Bodiajaus, N. Dirvianskytės, V. Juodagalvytės ir L. Širvydienės kūriniai, kuriuos vienija lietuviško kraštovaizdžio tematika. Šio laikotarpio darbuose atsispindi realizmo įtaka liaudies menui – studijos narių siekis tikroviškai pavaizduoti aplinkos objektus, atsisakant plačių meninių interpretacijų, tačiau savita tapymo maniera ir skirtinga tautodailininkų kūrybinė patirtis kiekvieną meno kūrinį paverčia išskirtiniu. Tuo pačiu laikotarpiu sukurti E. Jankauskienės ir K. Lyvienės kūriniai išsiskiria primityvizmo, dar vadinamo naiviuoju menu, bruožais, sąlygojančiais preciziškai tikslų objektų vaizdavimą, aiškių kontūrų ir grynų spalvų naudojimą bei natūralių proporcijų nesilaikymą.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo dailės studijos „Paletė“ narių kūrybai būdinga vaizduojamų motyvų įvairovė: tradicinių kalendorinių švenčių (Užgavėnės, Kalvių diena Druskininkuose) ir lietuviško kaimo įvaizdžiai, etnografiniai vaizdiniai, scenos iš gamtos gyvenimo. Parodoje eksponuojamų tautodailininkų: I. Valiulienės, L. Širvydienės, A. Siudikienės, V. ir D. Raudonikių, M. Litvinovič, J. Kuliešienės bei N. Dirvianskytės kūrinius sudėtinga vertinti pagal bendrus tautodailės tyrinėtojų kriterijus, kadangi visuose „Paletės“ narių darbuose plėtojamas individualus menininko braižas, jaučiama skirtingų profesionaliojoje dailėje vyraujančių meno krypčių įtaka.
Pastarajame dešimtmetyje kolektyvo tautodailininkai ir toliau plėtoja jų širdžiai artimą tematiką, eksperimentuodami ir intensyviai ieškodami kūrybos įkvėpimo šaltinių liaudies mene. Retrospektyvinėje kolektyvo parodoje pristatomuose A. Augustaičio, G. A. Vasionio, ir S. Žebraitienės paveiksluose įamžinti unikalūs Lietuvos vietovaizdžiai, kuriems būdinga ramybe dvelkianti nuotaika, o R. Fabijonavičienės ir V. Guršnienės darbai išsiskiria savitu floristinių motyvų vaizdavimu. Lyriški, detalizuoti R. Stašelytės peizažai kontrastuoja su V. Šikšnio ir S. Čupachino (Čupos) ekspresyviomis kompozicijomis, kuriose vaizduojami fantastinių motyvų siužetai.
Dailės studijos „Paletė“ retrospektyvinėje parodoje eksponuojami darbai reprezentuoja ilgametį kolektyvo indėlį į Lietuvos etnokultūrą ir atspindi savitas kūrybines paieškas, tampriai įtakojančias šiuolakinės lietuvių liaudies dailės raidą.