Mokyklos dvidešimtmečio proga išleista knyga "ATVIRA PAŽINIMO ERDVĖ"
Dar viena knyga... Lietuva turi jų daugybę. Dalijamės jose patirtimi, mokome vienas kitą, semiamės idėjų. O gal tų knygų per daug? Tačiau vargu ar gali būti per daug kelyje, kur susitinka žmonių, o ypač – suaugusiojo ir vaiko, takai, vedantys į pasaulio savyje ir pasaulio aplink mus pažinimą. Pasaulio, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos stebuklingame virsmo ir tapsmo procese. Mokytojas ir mokinys tame procese nuolat keičiasi vietomis, stebi ir stebisi, griauna ir vėl stato namus. Beje, namus be stogo, nes stogas tokiam būstui reikštų pabaigą, mirtį...
ATVIRA PAŽINIMO ERDVĖ
Jūratės Stauskaitės Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla
Dvidešimties metų patirtis
Dar viena knyga... Lietuva turi jų daugybę. Dalijamės jose patirtimi, mokome vienas kitą, semiamės idėjų. O gal tų knygų per daug? Tačiau vargu ar gali būti per daug kelyje, kur susitinka žmonių, o ypač – suaugusiojo ir vaiko, takai, vedantys į pasaulio savyje ir pasaulio aplink mus pažinimą. Pasaulio, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos stebuklingame virsmo ir tapsmo procese. Mokytojas ir mokinys tame procese nuolat keičiasi vietomis, stebi ir stebisi, griauna ir vėl stato namus. Beje, namus be stogo, nes stogas tokiam būstui reikštų pabaigą, mirtį. Tai namai ir be sienų – tik atlapomis durimis ir plačiai atsivėrusiais langais, kuriuose šmėžuoja gerosios kūrybingumo dvasios. Jas pasitelkus, renčiamos stebuklų pilys, o jų gyventojos – idėjos – bičiuliškai svečiuojasi vienos pas kitas, kartais taikiai pasilabindamos, kartais itin karštai pasiginčydamos.
Šio leidinio tikslas (jei taip tiktų įvardyti knygos intenciją) – pateikti vieną kitą įdomesnį, vertingesnį pastebėjimą, pasidalyti savo ir kolegų menininkų atskleistais netradiciniais meno ir meno pažinimo mokymo metodais, aptarti keletą asmeninių įspūdžių, praturtinusių mus kaip žmones, kaip kūrėjus ir kaip dailės pedagogus.
Tikiu, kad šios knygos tekstai ir iliustracijos sulauks dėmesio tų, kurie vertina asmenybės individualumo apraiškas kiekviename mūsų – tiek mokinyje, tiek mokytojuje. Galbūt kai kurios čia išdėstytos mintys įkvėps saviems ieškojimams ir atradimams, o kartu sutvirtins nelabai patikimus mūsų meninio ugdymo pamatus ir taip prisidės prie jauno mūsų valstybės rūmo statybos – ilgo ir kantraus kelio, kurio keleiviais turime laimę ir atsakomybę būti. Be tokių paieškų, be būtinosios laisvės savyje, be pagarbos kiekvienai autentiškai sielai, esu įsitikinusi, nėra įmanomas ne tik joks kūrybos procesas, bet neįmanoma ir valstybė, kurios būtinoji medžiaga – piliečio kūrėjo dvasia. Toks tikslas ir paskatino įkurti meno pažinimo židinį, kuris savo lopšyje vadintas Jūratės Stauskaitės dailės studija, o šiandien jis vadinamas Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla.
Jūratė Stauskaitė
